- pamėtloti
- pãmėtloti, -oja, -ojo žr. pamėtoti 2: Kam tu pãmėtloji mano žodžius, zūbus iškreipęs, liežuvį iškišęs: me me me, le le le J. | refl.: Ans pãmėtlojas kaip piemuo Als. Kaimynas čydijas iš manęs, t. y. pãmėtlojas JI270. Vaikai pãmėtlojos iš to senelio kalbos Kv. Jonis biškį šveplas, tai iš ano vaikai i pãmėtlojas Šll. Piemenaitis, iš kerdžiaus nagų ištrūkęs, pãmėtlojos Šv. Išvydęs nelaimingą artimą, ne juokias, ne pamėtlokias iš jo, bet kiek įmanydamas nešk jam pagalbą M.Valanč.
Dictionary of the Lithuanian Language.